Molekuliniai biologiniai tyrimai

Vykdant kokybės kontrolę turi būti nustatomi maiste esantys alergenai. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams išvardyta 14 medžiagų ir produktų, sukeliančių alergiją arba netoleravimą, kurie turi būti nurodyti etiketėje. Minėti alergenai yra karvės pienas, kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, glitimo turintys grūdai (kviečiai, avižos, miežiai, rugiai), ant medžių augantys riešutai (lazdyno, graikiniai riešutai, anakardžiai, makadamijos, pistacijos, bertoletijos, migdolai), žemės riešutai, sojų pupelės, salierai, sezamas, garstyčios ir jų gaminiai, lubinai, moliuskai ir sulfitai, kurių koncentracija ne mažesnė kaip 10 mg/kg.

Apskaičiuota, kad kokiems nors maisto produktams yra alergiški daugiau kaip 2 % suaugusiųjų ir apie 4–8 % vaikų. Norint užtikrinti maisto produktų saugą, reikalingi greiti, jautrūs ir patikimi alergenų maisto produktuose aptikimo ir kiekybinio nustatymo metodai, kuriuos būtų galima įprastai taikyti gamybos įmonėse arba maisto saugos ir kokybės kontrolės institucijose. Analitiniai metodai, taikomi alergenams nustatyti, turi būti veiksmingi vertinant ne tik žaliavas, pusgaminius ir gatavus produktus, bet ir aplinką bei plovimo vandenį.

J.S. Hamilton laboratorijos siūlo kiekybinius ir kokybinius alergenų tyrimus, atliekamus taikant akredituotus tyrimo metodus.

Dažniausiai genetiškai modifikuojamos sojos pupelės, kukurūzai, rapsai, ryžiai ir medvilnė. Pagrindinės transgeniniams augalams suteikiamos savybės yra atsparumas herbicidams arba vabzdžiams. J. S. Hamilton Poland Sp. z o.o. atlieka maisto produktų ir gyvūnų pašarų tyrimus, skirtus genetiškai modifikuotiems organizmams aptikti, vadovaudamasi Europos Sąjungos teise. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 reikalaujama ženklinti visus maisto produktus ir gyvūnų pašarus, kurių sudėtyje yra GMO, taip pat jei jie sudaryti arba pagaminti iš GMO. Nustatyta, kad GMO ženklinimo riba yra 0,9 % (EB reglamentas Nr. 49/2000). Jei produkte esantis GMO kiekis nesiekia šios ribos, jis laikomas atsitiktiniu arba techniškai neišvengiamu, ir jo nurodyti nereikia.

Norint aptikti ir kiekybiškai įvertinti GMO, taikomas tikralaikės polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodas. Šį metodą sudaro tokie etapai:

1) pradinis GMO tikrinimas (kokybinis metodas – genų modifikacijai naudojamų DNR fragmentų aptikimas):

• dvigubas tikrinimas (35S promotoriaus ir NOS terminatoriaus aptikimas);
• trigubas tikrinimas (35S promotoriaus, NOS terminatoriaus ir 34S FMV promotorių aptikimas);

2) konkrečių GMO nustatymas (kokybinis metodas – sojų pupelių GMO, kukurūzų GMO, rapsų GMO ir kt. veislių nustatymas);

3) konkrečių GMO kiekybinis įvertinimas.

Apskaičiuota, kad iš visų maisto patogenų sukeliamų ligų apie 67 % sukelia virusai. Jų infekcinės dozės labai mažos (10–100 virionų). Maisto produktai žarnyno virusais gali būti užteršti kiekviename produktų gamybos etape: auginimo, derliaus nuėmimo, transportavimo, pirkimo, pakavimo, paruošimo ar pristatymo vartotojui metu. Produktai dažniausiai užkrečiami dėl sąlyčio su sergančiais asmenimis, kurie dalyvauja platinant ar ruošiant maisto produktą. Nustatant virusus maiste daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama naujų molekulinės biologijos metodų taikymui ir metodologiniams patobulinimams. Didėjant virusinių infekcijų, kurias sukelia šaldytų vaisių vartojimas, atvejų skaičiui, J. S. Hamilton laboratorijos sukūrė tyrimų metodus, leidžiančius šaldytuose maisto produktuose ir vaisių bei daržovių gaminiuose aptikti norovirusus ir hepatito A virusus. Taip pat siūlome rotaviruso tyrimus.

Remiantis galiojančiais teisės aktais, maisto produktai turi būti ženklinami taip, kad neklaidintų vartotojo. Šis reikalavimas apima informaciją, kurioje nurodomos maisto produkto savybės, įskaitant pavadinimą, tipą, charakteristikas, sudedamąsias dalis, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, šaltinį ar kilmės vietą, gamybos būdus ir kitas savybes. Prie mėsos gaminio pavadinimo turėtų būti nurodyta mėsos, iš kurios jis buvo pagamintas, rūšis. Minėta informacija leidžia vartotojui identifikuoti maisto produktą ir atskirti jį nuo kitų gaminių. Produkto sudėties deklaracijoje turi būti nurodytos visos panaudotos sudedamosios dalys.

Mėsos rūšiai nustatyti naudojamos molekulinės biologijos priemonės – polimerazės grandininė reakcija (PGR). Identifikavimas grindžiamas tam tikrai mėsos rūšiai būdingos DNR sekos nustatymu. Šiuolaikinė tikralaikė PGR yra labai jautri analitinė priemonė, leidžianti kiekybiškai įvertinti klastojimą ir nepageidaujamų mėsos rūšių naudojimą, net jei jų kiekis siekia vos < 0,1 %.